Heidi

Našlaitė Heida, pagyvenusi su teta, perkraustoma į Šveicarijos alpes, pas savo senelį. Drąsi mergaitė iškart užkariauja atšiauroko senelio širdį. Gyvendama nuostabių vaizdų apsuptyje Heida jaučiasi laiminga, nors kartais pasiilgsta miesto ir mokyklos, ypač žiemomis, kai senelis negano ožkų. Praėjus keleriems metams, pas Heidą vėl sugrįžta teta ir išsivilioja ją miestą. Jiedvi išvyksta į Frankfurtą, kur mergaitė apgyvendinama prabangiuose namuose, pas irgi mamos neturinčią Klarą. Mergaitė negali judėti, sėdi vežimėlyje, o tėtis, nors ir labai ją myli, vis išvykęs su reikalais. Nors kalnuose laksčiusiai Heidai sunku elgtis pagal etiketą, mergaitė greitai susidraugauja su panašaus amžiaus Klara, pradeda lankyti mokyklą. Tačiau kalnų ilgesys